- priešdėlinis
- priešdėlìnis, -ė adj. (2) DŽ1, príešdėlinis (1) 1. lingv. sudarytas su priešdėliu: Priešdėliniai veiksmažodžiai GK1940,56. Pasitaiko vienas kitas ir tokių priešdėlinių daiktavardžių, kurie, rodos, galėtų būti padaryti iš būdvardžių LKGI435. ║ priklausantis priešdėliui: Príešdėlinis kirtis NdŽ. 2. muz. papildomas: Užtūriniai, tarpiniai, svyriniai, pakaitiniai ir priešdėliniai disonansai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.